364 , , : , , , , , , . , , , .
:
364150
(304)
(123)
(23)
(113)
(4)
(4814)
(5227)
(2616)
(3423)
(4214)
(1518)
(68)
- (2836)
(8269)
(50)
(50)
(762)
(2)
(5275)
(30)
(1222)
(43)
(20403)
(465)
(19)
(108)
(173)
(96)
(899)
(54)
(34)
(476)
(106)
(62792)
(3562)
, (6444)
(2165)
(21320)
(766)
(64)
(3145)
(60)
(17)
(588)
(1000)
(106)
(48)
(3)
(1167)
(8485)
(537)
: (2044)
(11657)
(532)
(21)
(7985)
(3721)
, (10549)
(88)
(58)
(36)
(2257)
(12491)
(91)
(797)
(1338)
(24)
, (214)
(1141)
(3)
(8)
(21697)
(7850)
(3801)
(682)
, (2881)
(475)
(1)
, (7100)
(8694)
, (4121)
(443)
(952)
(2967)
(23)
(748)
(4876)
(95)
(107)
(7)
(2004)
(15)
(663)
(240)
(39)
(25)
(624)
(16)
(2652)
(136)
(90)
(406)
(95)
(24)
(3463)
(4482)
(7216)
(4592)
(5386)
(3)
(2244)
(23)
(29)
(35)
(4517)
(20645)
- (666)
(119)
(2573)
(889)
(288)
(148)
, (1140)

: Nafta

: Nafta
:
: 12:28:08 28 2005
: 42 : 2 : 0 : 0 :    

NAFTA: Trumpa krimo apvalga, tikslai, reikm, perspektyvos

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai trial (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradim, btina isiaikinti kai kurias aplinkybes bei vis trij ali dalyvavimo derybose (dl NAFTA sutarties) prieastis ir tikslus.

Prie pradedant kalbti konkreiai apie NAFTA, btina bent trumpai usiminti apie kit laisvos prekybos sutart, inom CUSTA pavadinimu (The Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lm deryb dl NAFTA eig ir pai jos form.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos: = Kanados ekonomikos augimas labai priklaus (ir iki iol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybikai svarbi Taigi jai btina usitikrinti kiek galima laisvesn ir saugesn keli savo prekms JAV rink. Tuo tarpu 9 deimtmetyje JAV vis labiau m rykti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanad inicijuoti derybas dl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikjosi paskatinti savo pramons restruktrizacij. = JAV dertis su Kanada dl CUSTA sutarties pasiraymo paskatino nepasitenkinimas daugiaali (multilateral) deryb rezultatais (GATT rmuose). JAV tikjosi, kad derybos su Kanada taps katalizatoriumi daugiaalse derybose. Tuo paiu JAV, kaip ir Kanada, tikjosi i laisvos prekybos sutarties ekonomins naudos.

Dar nespjus pilnai gyvendinti ios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas dl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) ali dalyvavimo derybose motyvai gana rykiai skiriasi (i 3 ali tik Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime: Meksika

Po daugiau nei 40 met ekonominio vystymosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo tarptautins ekonomikos, Meksika devintame deimtmetyje pradjo enklias reformas (sumaino tarifus, usienio investicij apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jgoms, be to, m aktyviai integruotis pasaulio ekonomik).

NAFTA Meksikai - priemon pagreitinti ekonomikos augim, pritraukti investicijas, tvirtinti vykdomas reformas bei ukirsti keli Meksikos preki i JAV rinkos istmimui, nes po CUSTA pasiraymo padidjo Kanados preki konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekmis). JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimyb sustiprinti ir stabilizuoti pietin savo kaimyn. Buvo tikimasi, kad NAFTAos slygotas Meksikos ekon. augimas paabos politines nelegalios migracijos bei narkotik prekybos problemas bei isprs politinio nestabilumo Meksikoje problem.

Nors ie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripainti, kad JAV siek gauti i NAFTA ir kuo daugiau ekonomins naudos.

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana mai (prekyba su Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dl NAFTA bt ymiai didesni. Dl to Kanadoje imta manyti, kad i vis neverta dalyvauti derybose dl NAFTA (Veriau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du).

Kokios gi prieastys lm, kad Kanada yra NAFTA nar? Tai galima aikinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia i galim alternatyv (nedalyvavimas bt dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA: a) Bus ivengta centro ir periferij santyki, kai JAV galt naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) slygomis, o Kanada su Meksika turt ger prijim tik prie JAV rinkos. b) Kartu Kanada dalyvavim derybose dl NAFTA suvok kaip galimyb revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bt jai palankesni). c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galjo maksimaliai suvelninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianias dl Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo. d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikjosi ir ekonomins naudos i NAFTAos (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikm pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones: A) Vieni tyrintojai pasisako prie regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu reikiniu. Anot j, CUSTA ir NAFTA rodo, jog yra smarkiai judama link tripoliario (trij prekybini blok) pasaulio. (i blok centrai: JAV, ES ir Japonija.) ie blokai varysis tarpusavyje, ko pasekoje dids prekybini konflikt tikimyb. ios nuomons atstovai taip pat pabria, kad regionini susitarim daugjimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poiriu) pasaulis, kuriame maesns besivystanios alys, prisijungusios prie vieno i i susitarim, neteks ans prekyboje su kitais didesniais regionais ir tai pristabdys j ekonomin vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamas su daugiaals prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m.. B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais reikiniais. Todl, anot j, NAFTAos reikm pasaulio ekonomikai pozityvi. ios nuomons alinink argumentai: i) Regioniniai susitarimai skatina dinamikiausi ir greiiausiai augani pasaulio prekybos dal. is argumentas grindiamas spdingais prekybos tarp ali kaimyni augimo mstais pasaulyje. ii) Regionalizmas yra nauja atvirumo (openess) prekyboje forma. iii) ie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai pamus prekybai padeda, nes i susitarim pasekoje, i ties, barjerai prekybai juk mainami.

/
:
? : letsdoit777.blogspot.com
22:08:35 18 2016
9000 " "? : business1777.blogspot.com ! C !
13:57:47 24 2015

, : Nafta



, ?

, .
, .
, .
, .
, .



(151453)
(1844)
Copyright 2005-2016 BestReferat.ru bestreferat@mail.ru

@Mail.ru